Planetų formavimasis

Vyraujanti planetų formavimosi teorija teigia, kad planetos pradeda formuotis kuomet iš tarpžvaigždinės medžiagos debesies susiformuoja plonas dujų ir dulkių diskas. Prozvaigzde formuojasi disko šerdyje, o iš išorinių sluoksnių susidaro proplanetos. Diską sudarančios dalelės skriedamos susiduria tarpusavyje taip formuodamos vis didesnį dangaus kūną. Susiformavusios didesnės masės dalelės (maždaug 1 kilometro skersmens) vadinamos planetesimalėmis. Augimo procesas greitėja, nes planetesimalės savo gravitacijos jėga pritraukia prie savęs mažesnes daleles. Iš planetesimalių formuojasi proplanetos.
Kai disko šerdyje susiformuoja žvaigždė, likusi disko dalis atitolsta nuo centro (disko medžiaga ten išgarinama ir nupučiama žvaigždinio vėjo). Tuo metu dar gali būti likę proplanetų skriejančių aplink žvaigždę arba viena aplink kitą, bet dauguma jų toliau dalyvauja planetų formavimosi procese. Pakankamai masyvūs objektai surenka daugiausiai aplinkinių dalelių ir tampa planetomis. Mažesnės masės proplanetos tampa planetų palydovais, nykštukinėmkometomis.

is planetomis arba

Žvaigždiškieji vaizdai

Susipažinimą su žvaigždėtuoju dangumi derėtų toliau tęsti nuo ašigalinių žvaigždynų, kurie mūsų geografinėje platumoje visada yra virš horizonto. Suradę Šiaurinę, kuri visada kabo vienodame aukštyje virš horizonto, ir apžiūrėję aplink ją esančias blyškias žvaigždes, taip pat pamatysime lyg ir „samtelį“, sudarytą iš 7 žvaigždžių, ir atsuktą į Didžiuosius Grįžulo ratus. Ši žvaigždžių grupė vadinama Mažųjų Grįžulo ratų žvaigždynu. Šiaurinė žvaigždė yra jo uodegoje (samčio koto gale).
Pažvelgus nuo Šiaurinės žvaigždės į priešingą Didiesiems Grįžulo ratams pusę, mūsų dėmesį patrauks žvaigždynas, savo penkiomis žvaigždėmis sudarąs laužytą liniją, panašią į W raidę. Šis žvaigždynas – Kasiopėja. Jis išsidėstęs beveik simetriškai su Didžiaisiais Grįžulo ratais kitoje Šiaurinės pusėje (norėdami pasididinti žvaigždėlapius, spauskite ant paveiksliuko ).   Pasekime kryptį nuo Kasiopėjos į D. Grįžulo ratus ir mintyse nutieskime liniją per Šiaurinę žvaigždę stačiu kampu šiai krypčiai. Į vieną pusę šiek tiek toliau nuo Šiaurinės pamatysime labai ryškią žvaigždę – Kapelą, kuri priklauso Vežėjo žvaigždynui. Į kitą pusę panašiu atstumu išvysime kitą ryškią žvaigždę – Vegą, esančią Lyros žvaigždyne. Kapela yra toje dangaus dalyje, į kurią atsuktas D. Grįžulo ratų samtis, o Vega – toje dalyje į kurią atsuktas kotas.

Žvaigždynas

Žvaigždynas – grupė žvaigždžių, tarpusavyje vizualiai susijusių tam tikra konfigūracija. Nors trimatėje kosmoso erdvėje šios žvaigždės gali neturėti ryšio, žiūrint iš Žemės į nakties dangų jas galima sugrupuoti į tam tikras grupes. Senovėje žmonės taip žiūrėdami į dangų kai kurias žvaigždžių grupes/žvaigždynus siejo su tam tikrais simboliais. Dažniausiai tokie simboliai buvo mitiniai personažai arba gyvūnai.

Žvaigždynų sistematikos pradžia buvo Senovės Graikijoje. Hiparcho kataloge minimi 49 žvaigždynai, Klaudijus Ptolemėjus aprašė 48 šiaurinio dangaus žvaigždynus, vėliau tarp jų buvo įterpiami nauji, taip pat sugalvoti pavadinimai pietų pusrutulio žvaigždynams.

1922 m. Tarptautinė astronomų sąjunga (International Astronomical Union – IAU) priėmė dabar naudojamą žvaigždynų sąrašą. Jame yra 88 žvaigždynai. Šiuo metu astronomai žvaigždynui priskiria visus sutartame jo užimame plote esančius dangaus kūnus, taip pat ir nematomus plika akimi.

Saules atmosfera

Mūsų žvaigždės Saulės atmosferą sudaro:

• Fotosfera - žemiausias 100-400 km storio sluoksnis, akimi matomas kaip spindintis pavir­šius. Iš jo išspinduliuojama daugiausia energijos. Čia temperatūra krenta nuo 6600K iki 4400K.
  Jo dariniai yra granulės, dėmės ir fakelai.
  Granulės - tai maži (~1000 km skersmens) ir tik ~8 min išliekantys konvekciniai nuolat „verdančios” plazmos dariniai. Supergranulės gali siekti 30 000 km ir išlikti iki 24 val.
  Saulės dėmės - laikinos paviršiaus sritys, kur stipresmis magnetinis laukas trikdo konvekciją, ir todel jose temperatūra nukrenta iki 4000К.
  Fakelai (žibintai) - pluoštiniai 200–300K aukštesnės temperatūros dariniai aplink dėmes. Sukimosi aplink ašį greitis priklauso nuo platumos: ties pusiauju - 25 d., ties ašigaliais - 36 d.
  
• Chromosfera - raudonos spalvos vidutiniškai 2000 km storio (1500-10000km) mažo tankio (tankis mažėja nuo 10^–8 iki 10^–16 g/cm³) dujų sluoksnis. Temperatūra čia nuo ~6000K krenta iki 3800K, o toliau pakyla iki 7500K. Viršutiniuose sluoksniuose - net iki 15000K. Toks staigus temperatūros kilimas iki šiol nėra aiškus, bet manoma, kad tai lemia Saulės magnetinis laukas.
  Chromosferas turi dauguma F, G, K, M sp. klasių žvaigždžių.
  Chromosferos dariniai yra flokulai, spikulės, proturberantai.
• Vainikas - išorinis labai karštas (1–2 mln. K) ir retas (~10⁹ da­lelių/cm³) Saulės atmosferos sluoksnis.
  1–2 mln. km nuotolyje nuo Saulės paviršiaus vainikas pereina į Saulės vėją – elektringųjų dalelių (protonų, elektronų, alfa dalelių) plazmos srautą, sklindantį nuo Saulės.

Žvaigždė

Žvaigždė yra didelės masės šviečianti duju sfera.Žvaigždės susidaro traukiantis gravitacijos veikiamiems tarpžvaigždinės medžiagos debesims. Kai debesies centre slėgis ir temperatūra pakyla tiek, kad prasideda branduolinės reakcijos, sužimba žvaigždė.Žvaigždės masė lemia jos šviesį, temperatūrą, dydį, evoliuciją. Kuo didesnė jos masė, tuo trumpesnis jos gyvavimas.
Arti­miausia mums žvaigždė yra Saulė.